gubus

gubus
gubùs, -ì adj. (4) 1. gabus, guvus, primanus, gudrus: Gubùs yra mokąs J. Gubùs žmogus, kurs sugubuoja, t. y. moka viską J. Gubùs vyras BŽ189. Mūsų žmonės nenuėjo liki tokio gubaus supročio A1885,284.
gubiaĩ adv. BŽ239.
2. taupus: Gubì žmona J. 3. Dsm linkęs vagiliauti: Gubùs vaikas, gubūs jo nagai Žem.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • Gubus, S. — S. Gubus, einer der Mitarbeiter des hl. Frumentius3 bei Bekehrung der Aethiopier. Er starb um das Jahr 368. Im Königreich Tigré (Tigreh), sagt Migne, führt eine Kirche seinen Namen. (Mg.) …   Vollständiges Heiligen-Lexikon

  • gubumas — gubùmas sm. (2) → gubus 1: Negaliu atsistebėti jo gubumù BŽ262 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”